Po praūžusios audros darželio kieme išvirto šermukšnis. Tai, kas iš pirmo žvilgsnio galėjo atrodyti tik kaip netikėtas rūpestis, vaikams tapo puikia galimybe tyrinėti, atrasti ir pažinti. Vaikai iš arti apžiūrinėjo medžio kamieną ir šakas, tyrinėjo žievę, pjūvius, ieškojo mažųjų gamtos gyventojų, svarstė, kas nutiko medžiui ir ką dabar galima su juo nuveikti. O vėliau visi drauge ėmėsi darbo – rinko šakas, grėbė lapus, vežė juos karučiais ir padėjo tvarkyti žaidimų aikštelę. Tokios patirtys ugdo ne tik tvarų požiūrį į aplinką, bet ir labai svarbius darbinius įgūdžius – atsakomybę, savarankiškumą, bendradarbiavimą, gebėjimą pasirūpinti savo aplinka. Tvarumas vaikams tampa prasmingas tada, kai jis patiriamas ne žodžiais, o tikru veikimu.
